Anglies molekuliniai sietai gali vienu metu adsorbuoti deguonį ir azotą iš oro, o jų adsorbcijos geba didėja didėjant slėgiui. Be to, esant tokiam pačiam slėgiui, nėra reikšmingo skirtumo tarp deguonies ir azoto pusiausvyros adsorbcijos pajėgumų. Todėl sunku pasiekti veiksmingą deguonies ir azoto atskyrimą vien remiantis slėgio pokyčiais. Tačiau toliau įvertinus adsorbcijos greitį, galima veiksmingai atskirti deguonies ir azoto adsorbcijos charakteristikas.
Deguonies molekulės yra mažesnio skersmens nei azoto molekulės, todėl pasklinda šimtus kartų greičiau. Todėl anglies molekuliniai sietai labai greitai adsorbuoja deguonį, maždaug per minutę pasiekdami daugiau nei 90% adsorbcijos. Šiuo metu azoto adsorbcijos pajėgumas yra tik apie 5%, tai reiškia, kad adsorbcija daugiausia yra deguonis, o likusi dalis yra daugiausia azotas. Taigi, jei adsorbcijos laikas kontroliuojamas per vieną minutę, iš pradžių galima atskirti deguonį ir azotą. Kitaip tariant, adsorbcija ir desorbcija pasiekiama dėl slėgio skirtumo: adsorbcija įvyksta padidėjus slėgiui, o desorbcija – kai slėgis mažėja. Skirtumas tarp deguonies ir azoto yra pagrįstas jų adsorbcijos greičio skirtumu, kuris pasiekiamas kontroliuojant adsorbcijos laiką. Išlaikant labai trumpą laiką, deguonis visiškai adsorbuojamas prieš įvykstant azoto adsorbcijai, todėl adsorbcijos procesas sustabdomas.